Kelionė į Punską, Seinus ir Vygrius, ieškant lietuvybės pėdsakų

Užmezgę ryšius su Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleiviais, pavasarį sulaukę punskiečių lietuvių kalbos konferencijoje, šį rudenį VDU Šakių „Žiburio“ gimnazistai aplankė Lenkijoje lietuvybę puoselėjantį kraštą - Punską. Lankydami modulį „Paveldo svarba moderniame pasaulyje“, antrokai nusprendė nuvykti ten, kur labai stipri lietuvių diaspora jau šimtmetis stengiasi išlaikyti lietuvišką paveldą.

Aplankę Kovo 11-osios licėjų, pabendravę su moksleiviais, direktoriumi Alvydu Nevuliu ir mokytoja Birute Vaičiuliene, gimnazistai apžiūrėjo Punsko miestelį, aplankė Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią ir prie jos esantį Punsko krašto etnokultūros muziejų „Senoji klebonija“, klausėsi pasakojimo apie puoselėjamas tradicijas. Visi atkreipė dėmesį į gausią audinių, sodų, margintų kiaušinių kolekciją, sužinojo, apie vainikų pynimą, altorėlių kūrimą per Žolinę. Vėliau gimnazistai buvo pakviesti į savivaldybę, kur šaltyšiaus (seniūno, viršaičio) pavaduotojas Jonas Vaičiulis, pakvietęs į salę, pakalbino svečius ir motyvavo saugoti ir puoselėti gimtąją kalbą. Tai svarbi tema punskiečiams, kurie visom išgalėm stengiasi saugoti lietuvių kalbą, išlaikyti papročius ir tradicijas. Iš visų sutiktų Punsko krašto gyventojų, iš mokytojų, valdininkų ir licėjaus moksleivių tiesiog sklinda meilė savo kraštui – lietuviškajam Punskui, kuris visai netoli Lietuvos, kalvotose senovės jotvingių žemėse, bet, deja, nuo 1920 metų priklauso Lenkijai.

Netoli Punsko įsikūrę Seinai. Tai vieta, gerai žinoma lietuvių literatūros mylėtojams. Čia paskutinius metus praleido vyskupas Antanas Baranauskas, čia mokėsi būsimas „varpininkas“ Vincas Kudirka, signataras Justinas Staugaitis, rašytojas Vincas Mykolaitis – Putinas. Jo garsiajame romane „Altorių šešėly“ veiksmas vyksta kaip tik čia – už Seinų seminarijos sienų. Dabar čia įkurtas modernus muziejus, bet garsiems lietuviams vietos skirta labai nedaug – vienas kitas lietuviškas žodis, fotografija, pavardė. Tiesa, viena patalpa skirta „litvinams“, bet čia daugiau pateikiama etninio paveldo atributų. Gerai, kad vietos lietuviai iškovojo galimybę bent paminklą Antanui Baranauskui pastatyti.

Šviesiai rudeniškai dienai einant į pabaigą keliautojai aplankė Vygrius – barokinį perlą tarp ežerų ir miškų. Čia kadaise vienuoliai kamalduliai, ieškodami saugios vietos, pastatė didingą ir puošnų vienuolyno ansamblį. Čia galima užlipti į bokštą ir pasigrožėti apylinkėmis, apžiūrėti buvusias vienuolių celes, aplankyti bažnyčią, kyštelėti nosį į apartamentus, paruoštus pernakvoti kažkada čia apsilankiusiam Popiežiui Jonui Pauliui II.

Visa diena prabėgo nepastebimai, gilinantis į praeities paveldą, apmąstant jo vietą šiuolaikiniame moderniame pasaulyje. Juk be galo jauku žvelgti į baltas iškarpytas popierines užuolaidėles ir čia pat žavėtis juodais nerealiais laiptais seminarijos viduje, pakelti akis į didingą bokštą ir išgirsti senųjų vietos gyventojų dzūkišką tarmę.