Aušrinės Balčiūnaitės laiškas tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkursui – „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“ Lietuva, Šakiai2021-02-01Mieloji ateities AŠ,    noriu pradėti šį laišką sakydama, jog tikiuosi, kad karantinas pasibaigė ir tu dabar jautiesi gerai. Pasiilgau laiko, praleisto mokykloje, šokių pamokų ir vaidybos repeticijų, klasės ekskursijų, net saulėlydžių už miesto ar žvaigždžių stebėjimo su draugais. . . Pasiilgau juoko mokyklos koridoriuose, šiltos saulės spindulių, besižvalgančių pro klasės langą, net tų keturiasdešimt penkių minučių pamokos ilgiuosi. .

Gustės Rekešiūtės laiškas tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkursui – „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“2021 – 02 – 05SlavikaiMielas mano broli,    labai pasiilgau Tavęs, juk seniai matėmės. Kaip laikaisi? Kaip mokslai? Tikiuosi, kad Tau viskas gerai.     O štai man liūdna, vis dar negaliu atsigauti po mamos išvykimo į Vokietiją, ji ten turėjo padirbėti labai trumpai, o dabar nebegali sugrįžti pas mus, savo vaikus ir vyrą, o dar ir Tu negali parvažiuoti iš Vilniaus. Netgi aš ir Tu negalime pasimatyti, nors esame vienoje šalyje, netoli vienas nuo kito. Niekada nemaniau, kad kas nors galėtų taip staiga mus išskirti, net nesuspėjome Tau išvykstant rimtai atsisveikinti, jautėmės, tarsi tuoj vėl susitiksim, kad tai tik trumpas išsiskyrimas. Dabar aš negaliu sutramdyti ašarų, jaučiuosi prislėgta.

Gelg@udiškis, Lietuv@2029m. s@usio 23d. Sveik@s, Brol@u,pagali@u po tiek metų g@liu su T@vimi susisiekti, nors g@l ir negreit@i g@usi mano l@išką. Vos tik sužinoj@u @pie interneto ryšį, išk@rt skubu T@u p@r@šyti. K@ip T@u sek@si Mėnulyje? Kaip prisit@ikei? @r gyvenim@s ten  l@b@i skiri@si nuo gyvenimo Žemėje? Tikiuosi, jog T@u visk@s ger@i n@ujoje @plinkoje, netrūkst@ bendr@vimo, juk nors ir esi be šeimos, ten yr@ d@ug žmonių, išvykusių k@rtu. K@i tik išvykote su pirmąj@ ekspedicij@, p@s mus pr@sidėjo k@r@ntin@s.

ŠakiaiLietuva2021 m. sausio 25 d.  Brangioji Močiute,Jums jau geriau ir galime kalbėtis telefonu, tačiau po tiek laiko, kiek Jūsų nemačiau, net ir tai nepadeda. Be galo Jūsų pasiilgau, tad nusprendžiau parašyti laišką. Gana archajiškas būdas? Tiesa. Aš irgi taip maniau, bet dabar galvoju, kad tai savotiškai žavu ir praskaidrins Jūsų pilkas dienas ligoninėje.

Nuo pirmadienio (02-22 d. ) įsigalios gimnazijos direktorės įsakymas: Remiantis Gimnazijos tarybos, Gimnazijos VGK ir Klasių vadovų metodinės grupės nutarimais 1,Įpareigoju gimnazijos mokinius į nuotolines pamokas jungtis su vaizdo kameromis; 2,Įpareigoju mokytojus stebėti, kad mokiniai dirbtų pamokose įsijungę vaizdo kamerą.  Pasirašo gimnazijos direktorė J. Mozūraitienė  Prašome visų laikytis vieningų reikalavimų. Tikimės, kad taisyklių bei susitarimų laikymasis padės mums pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų.  Primename, kad paskutinė vasario savaitė yra LYGINĖ.

    1918 m. vasario 16–ąją Lietuvos Taryba, pirmininkaujant J. Basanavičiui, paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Išsipildė tautos išsivadavimo sąjūdžio, aušrininkų, varpininkų ir knygnešių lūkesčiai.  Vasario 16–osios  Aktas žymėjo naują lietuvių tautos istorijos laikotarpį. Tai buvo tik valstybingumo atkūrimo pradžia.

Su Radvile Morkūnaite-Mikulėniene apie būsimą Portugalijos pirmininkavimą ES, pandemijos iššūkius, migraciją, dezinformaciją (https://euvsdisinfo. eu/) ir susitarimus su Kinija. Mokiniai ir mokytojai domėjosi ir JAV Kapitolijaus šturmu, ES įtaka Rusijai ir galimybe paremti A. Navalną, Astravo atomine elektrine ir jos tiekiamos energijos vartojimu bei Baltijos šalių vienybe.

Laisvė. . . Nerimas. . .

Stovi laisvėKol stoviu aš, tol stovi mano laisvė,Tokia tyra, taiki, neliečiama;Nors danguje krauju pasruvusi pašvaistėO priešais – aklina tamsa.  Ir štai jis prieš mane – kareivis –Toks jaunas, aukštas, įžūlus. Jo akyse tikra pagieža,Nors matosi – nenuovokus.  Griebiu už rankos draugą, sesę,Už nugaros girdžiu riksmus. Ilga naktis mums nusimato. .

Lietuva užŠuoliai per tvoras,Šuoliai po tankais,Ir burnoj kraujo skonis,Skonis Pabaltijo laisvės.  Išgrynino kontūrus šaliesŽvilgsniai mirtingi. Įteigė, kad švinas nepaliesIr istorijoj nebus šio vingio.  Tie, kurių nebėr, mus prilaiko,Kad minutei žodžių nebūtų,Suirutėj tyla vien tik vaikšto,Gijos laisvės, kurios jaučias nuo kūnų.  Sako dabar, kad nevertinam,Šio praeities žygio jau neminim. .

NEPAMIRŠKIME LAISVĖS     Lietuva ir mes, lietuviai, esame laisvi. Tai šalies patriotų ryžtu ir krauju pažymėta pergalė, kurią mes vis mažiau vertiname. Tačiau ar tikrai taip greitai užmiršome šios laisvės kainą?    Per trisdešimt metų laisvės Lietuva daug patyrė, bet kartu su naujovių džiaugsmu pamiršo sunkų kelią šios svajonės link. Žinau, kad dabar dauguma jaunuolių neišdrįstų paleisti savo mobiliųjų telefonų iš rankų ir nežengtų drąsaus žingsnio kovoje už savo valstybę. Šiais laikais patriotizmas nebėra taip vertinamas. Mes mažiau mylime savo tėvynę, manome, kad kitur yra geriau, bet ne čia, gimtinėjė.

Kodėl svarbu saugoti ir puoselėti laisvę, ginti savo valstybę?    Žiema. Sausis. Sekmadienis, kuris tapo kraupiausiu mūsų istorijoje. Po gatves važinėjantys tankai, gąsdinantys pranešimai per radiją ir televiziją. Žmonės renkasi iš įvairių Lietuvos kampelių ir važiuoja į Vilnių. Būriuojasi prie Televizijos bokšto tam, kad apgintų savo bei Lietuvos laisvę ir garbę.

    Laisvė mūsų kartai gali atrodyti kaip amžinas ir nekintamas dalykas, visada šalia mūsų buvęs ir niekada mūsų nepaliksiantis. Mes tik galime įsivaizduoti, kokia nepasiekiama ji atrodė tą 1991 metų sausio 13 dieną, kokia utopinė jos idėja buvo žmonėms, gimusiems ar augusiems priespaudoje, galbūt niekada laisvės nejautusiems arba jautusiems taip seniai, jog atsiminimai tik kartais šmėstelėdavo, lyg tai būtų uždraustas vaisius, prarastasis rojus, tada galbūt neįvertintas, o dabar – neapsakomai brangus ir mielas. Tai buvo laikmetis, sugriovęs daugelio žmonių gyvenimą, pareikalavęs daug pastangų, norint išlikti savimi ir nepatekti į sovietinės valdžios spąstus. Tai metas, nusinešęs su savimi daugybę talentingų žmonių, kartu su jų svajonėmis, kurioms niekada nebuvo lemta išsipildyti. Svajos buvo sugniuždytos valdžios, kartu gniuždant žmogišką smalsumą ir ambicijas. Žmonės negalėjo kaltinti nieko kito, tik aplinkybes ir laikmetį, kuriame gimė, turėdami arba susitaikyti su mintim, kad tai jų lemtis, arba pasipriešinti ir kilti į kovą susigrąžinant tai, kas iš jų buvo atimta.

Laisvės karta sako jiems AČIŪ2021-01-10ŠakiaiSveiki, didvyriai!    Vėl artėja sausio tryliktoji. Prieš tris dešimtmečius sausio tryliktoji visoms kartoms tapo svarbi, nes tada iškovojote mums laisvę. Kiekvienąkart Jums paminint šią datą, neabejoju, kad atgyja skaudūs prisiminimai, bet Jūs vis tiek nepaliaujate dalintis savo patirtimi. Ją įprasmina įvairių sričių kūrėjai. Taip gimsta muzika, poezija, dainos, rengiamos parodos, kuriami dokumentiniai filmai. Visa daroma tam, kad mes, jaunoji karta, sužinotume apie tautos istoriją, suprastume, kokia vertybė yra tautos laisvė.

Mūsų laisvės gynėjai,Sunku tinkamai rinkti žodžius žmonėms, kurių dėka šiandien esu čia. Esu laisva. Jūsų šešėliai dar ir šiandien dengia mūsų tautos žemę. Gimusi jau laisvoje Lietuvoje, neįsivaizduoju, ką reiškia gyventi kitaip, tačiau įsivaizduoju, dėl ko su tokiu ryžtu žengėte į mūšio lauką. Žvakės, degančios Jūsų dieną, man asocijuojasi su ta ugnimi, kuri ruseno širdyse tuo metu, kai žiūrėdami priešams į akis skandavote žodį „Lietuva”. 30 metų laisvės.

Ačiū laisvės gynėjams     „Reikšdami savo dėkingumą, niekada neturime pamiršti, kad aukščiausias įvertinimas yra ne ištarti žodžius, o gyvenimas pagal juos“, - Johnas Fitzgeraldas Kennedy. Dėkoti galima už įvairius dalykus: paslaugą, patarimą, gerą žodį ar palaikymą. Sakydama „ačiū“ kartais jaučiuosi ne tik dėkinga, bet ir skolinga. . . Padėka  už atiduotą  gyvybę yra ne tik skolos jausmas.

Laisvės gynėjams atminti. . . „Baltais pūkeliais krinta snaigės/ Iš viesulingų debesų. / Išskrido paukščiai link dausų. / Tylu, jų meilės giesmės baigės.

Kodėl svarbu saugoti ir puoselėti laisvę?    Popiežius Pranciškus kreipimesi  į Baltijos šalis sako, kad „laisvė yra turtas, kurį reikia nuolat saugoti ir perduoti  naujoms kartoms kaip brangų paveldą“.     Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir  tautos laimės  bei gerovės šaltinis. Daugelis karų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro pažaboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes prarasdamas laisvę  jis tarsi netenka savo galių, minčių. Taip atsitiko ir prieš 30 metų. Kiekvienas  Lietuvos pilietis, kuriam yra brangi Tėvynė, prisimena Lietuvai svarbią kruvinąją datą – 1991 metų  sausio 13-ąją.

Laisvė - didžiausia kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos vertybė ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Netekti jos – netekti galimybės augti ir tobulėti. Tikriausiai nėra pasaulyje tokios tautos, kuri kovoje už savo laisvę būtų patyrusi tiek kančių, priespaudos, neteisybės, kiek patyrėme mes, kai 1991 metais sausio 13-osios naktį atkakliai gynėme  televizijos bokštą. Sausio 13-osios įvykiai parodė žmonių vienybę nelygioje kovoje prieš sovietų okupantus. Jų pasiaukojimas suteikė vilties gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje.  Tą naktį, sovietų kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą.

VERTĖ Laisvė yra tai,Ką turi ne kiekvienas. . .  Laisvė yra tai,Ko širdys trokšta labiau už viską. . .

Sausio 13-ojiViltis ir meilė motyvavo lietuviusKovoti bei ginti gimtinę,Drąsiai stovėti prieš priešus,Nejausti nei baimės, nei skausmo.  Stovėjom greta vienas kitoUž rankų tvirtai susikibę,Dainavom bei meldėmės garsiaiIr prašėm mes Dievo pagalbos.  Buvo žmonių paaukotaDėl Laisvės, kurios mes  norėjom. Tikėjom, kad rytas išaušIr būsim laisvi kaip norėjom.                                                                                      Ieva Smirnovaitė, Šakių ,,Žiburio“ gimnazijos 3 klasės mokinėGimnazistės mokytoja - J. Vizgirdienė 

Laisvės karta sako jiems AČIŪ     Laisvės gynėjų diena – Sausio 13-oji. Atminimo diena: keliame Lietuvos valstybės vėliavą, degame žvakeles languose, segame neužmirštuolės žiedą. . . Norime neužmirti tų, kurie kovojo už mūsų visų laisvę.     1991 metų sausio 13 dieną įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybei jėga paimti Vilniaus televizijos bokštą.

Laisvės karta sako jiemsAČIŪ     Laisvė - tai pati gražiausia vertybė, o mums, lietuviams, ji pati svarbiausia. Dėl savo laisvės kovojome daug kartų, o patriotiškumas, kuris vedė į priekį, buvo nenugalimas jokiems priešams. Meilė savam kraštui lietuvių širdyse degė karščiau nei vaidilučių saugojama šventa ugnis.     Į kovą  dėl laisvės Lietuvos žmonės stojo nuo neatmenamų laikų. Lietuviams atrodė, kad tikras tautos ir individo pažeminimas neturėti savo valstybės ir būti didžiausio priešo valstybės sudėtyje, neturėti galimybės skaityti ir rašyti savo gimtąja kalba, būti patyčių, smurto ir paniekos objektu. 1864 metais birželio 15 dieną generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo įsakymu buvo uždrausta lietuviška spauda, taip buvo siekiama numalšinti 1863-1864 metų sukilimą, kuris kilo iš laisvės troškimo, iš noro išsilaisvinti dar iš 1569 metais įkurtos Abiejų Tautų Respublikos, kurią skersai ir išilgai dalinosi galingųjų valstybių vadovai.

Dar niekam nepavyko sunaikintipačios esmės - žmogaus gerumo,kuris iš meilės, iš prisiminimų,iš svajonių ir pasiryžimųneria nematomus nėrinius, kad sujungtų bendrystei,prasmingiems darbams, kad padėtų ištverti išbandymus,kad rastume siūlą grįžti atgal irkad turėtume drąsos žengti į priekį.   Su Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!Tegul net ir netikėtomis aplinkybėmis skamba mūsų širdžių gerumo muzika.  Šakių "Žiburio" gimnazijos bendruomenė2020 m. gruodis 

Naujausias žurnalas "Reitingai" informuoja apie kokybiškiausias šalies ugdymo įstaigas ir geriausius mokytojus. Džiugu, kad pedagogų sąraše randame ir mūsų gimnazijos lituanistes Rasą Bublaitienę ir Vitą Valuntienę bei anglų kalbos mokytojas Audronę Cibulskienę ir Iloną Martinkaitienę. Straipsnį apie mokyklų reitingus rasite ir rajoniniame laikraštyje "Draugas", 2020-12-18.

Susitikimas su vienu iš Europos Parlamento vice pirmininkų Wieland Rainer ir švietimo eksperte EP Petrucci Mina apie jaunimo išsilavinimą, užimtumą ir aktyvumą darbo rinkoje. Ši diskusija su Europos jaunimu vykdoma kaip projekto MEPA dalis - moksleiviai įtraukiami į problemų sprendimą, pasiūlymų teikimą ir balsavimą. Ši paskaita man patiko, nes paaugliai iš visos Europos turėjo galimybę aktyviai dalyvauti keldami jiems rūpimus klausimus ir siūlydami idėjas kaip spręsti aktualiausias šiuo laikotarpiu problemas. Į paauglių klausimus atsakinėjo Europos parlamento atstovai, kurie kalbėjo apie tai kaip Europos parlamentas rūpinsis jaunais žmonėmis, kurie dėl pandemijos negali rasti darbo, kas bus su europiečiai besimokančiai Didžiojoje Britanijoje po breksito, kaip parlamentas skatins tarptautinį bendravimą pandemijos metu ir apie daugelį kitų svarbių temų. Man labai patiko mintis, kad visas problemas mes galime įveikti vieningai dirbdami kartu ir tik nuo mūsų priklauso kokia bus ateities Europa. Karolina Žemaitytė, 3e klasė

Gruodžio 16 d. vykusioje jaunimo diskusijoje internetu, su Sakharovo premijos laureatais, buvo diskutuota apie vykstančius protestus Baltarusijoje. Renginio metu buvo diskutuojama apie persekiojamų piliečių problemas, apie Lukašenkos rėžimo mėginimus susidoroti su žmonėmis, apie itin žiaurias sąlygas kalėjimuose, kuriuose kali protestų dalyviai. Taip pat renginio organizatoriai ragino domėtis, dalintis informacija apie Baltarusijoje vykstančius neramumus ir taip padėti kovojantiems žmonėms. Susitikimas su Sacharovo premijos laureatais - Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovu, interneto portalo NEXTA bendraįkūrėju Stiapan Putsila, vienos iš opozicijos lyderių Marijos Kalesnikovos seserimi bei EP vice prezidente Heidi Hautala. Apie protestus, moterų reikšmę judėjime ir ES paramą.

Antradienį, klasių valandėlių metu, gimnazijos trečiokai ir ketvirtokai susitiko su ISM studentų priėmimo vadove ir sertifikuota karjeros konsultante Aiste Rimkute. Pagrindiniai klausimai karjeros  tema vis dažniau kirba abiturientų galvose, tad ir šis susitikimas buvo apie tai, kokią specialybę rinktis, likti Lietuvoje ar mokytis svetur. Lektorė ragino moksleivius paklausti savęs, kas jiems patinka, kuo domisi laisvalaikiu. Taip pat svarbu, jos manymu, apmąstyti gyvenimo tikslus ir misiją. Aistė paprastai ir aiškiai papasakojo apie 3 pagrindinius laiptelius renkantis karjerą – PAŽINTI save, IŠBANDYTI save ir svarbiausia VEIKTI.  Keletas moksleivių minčių po paskaitos: Galiu pasakyti, kad tikrai sudomino ISM, netgi mintis suviliojo pabandyti ten studijuoti.

Tradiciniu tapęs Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centro organizuojamas Kalėdinio atviruko konkursas, skirtas Jėzaus gimimo iškilmei paminėti, šiais metais vyko jau ketvirtą kartą. Vertinimo komisija išrinko po tris visų amžiaus grupių laimėtojus. I-IV gimnazijos klasių laimėtojai:III vieta – Atėnė Petraitytė, Šakių „Žiburio“ gimnazijos III gimn. klasės mokinė. Mokytojos Odeta Vasiliauskaitė ir Audronė Vorevičienė.

    Karinė grėsmė  ir gynyba yra viena iš temų, kuriomis jaunimas yra skatinamas domėtis, tad gruodžio 2d. vyresnieji ir jaunesnieji projekto MEPA ambasadoriai dalyvavo nuotoliniame seminare apie Europos Sąjungos gynybos politiką ir jos sąsajas su NATO. Seminare apie ES valstybių infrastruktūros sinchronizavimą, strateginę autonomiją ir ES kariuomenę nuomonėmis dalijosi EP narė Rasa Juknevičienė ir VU TSPMI dėstytojas doc. dr. Deividas Šlekys.     Parlamentarė, dirbanti saugumo ir gynybos komiteto veikloje Europos Parlamente, atkreipė dėmesį į pagrindines problemas šiuo metu aptariamas Europos lyderių – ES priklausomybę nuo JAV, valstybių narių skiriamą finansavimą, vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“ silpnumą, Rusijos įtaką ES narėms Moldovai, Italijai, Austrijai bei Didžiosios Britanijos išstojimui iš Sąjungos.

Malonu, kai sulaukiame paskatinimo už atliktus darbus. Pasibaigus 2018-2019 mokslo metams mūsų gimnazijos MEPA projekto komanda pateko į geriausiųjų sąrašą, kurie buvo pakviesti vykti į Strasbūrą 2020 m. pavasarį. Deja, COVID-19 pandemija pakeitė visų planus, seminarai ir kelionės buvo atšaukti, EUROSCOLA renginių Strasbūre nebus dar ilgai. Europos Parlamento biuras Lietuvoje ir MEPA projekto organizatoriai stengiasi sušvelninti kartėlį, palaiko ir džiugina atminimo dovanėlėmis pačius aktyviausius projekto dalyvius. Tikimės, kad ir naująją MEPA komandą lydės sėkmė, o galimybių apsilankyti Strasbūre dar bus ateityje.

Rugpjūčio 31 dienaMielas dienorašti,šiandien buvo gera, tiesiog fantastiška diena.      Jūra. Smėlis. Kopos. Saulėlydis. Bangos.

    Lapkričio 18 d. vyko nuotolinė paskaita MEPA projekto nariams. Vyresnieji ir jaunesnieji ambasadoriai klausėsi Ringailės Razauskienės - lietuvės, dirbančios Europos Parlamente ir gyvenančios Briuselyje, Belgijoje. Paskaita apie ES institucijas buvo įdomi ir labai informatyvi. MEPA projekto dalyviai praplėtė žinias apie Europos Parlamentą, jo funkcijas ir įtvirtino tai, ką jau buvo girdėję anksčiau per istorijos ir pilietiškumo pamokas. Virtualios ekskursijos metu pasižvalgėme po Europos Parlamentą, apžiūrėjome pagrindinę plenarinių posėdžių salę, sužinojome, kur sėdi europarlamentarai iš Lietuvos, į kokias politines grupes jie pasiskirstę, kokius klausimus svarsto.

Lapkričio 16-oji - Tarptautinė tolerancijos diena. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (toliau Tarptautinė istorinio teisingumo komisija) inicijuoja Tarptautinės Tolerancijos dienos – lapkričio 16-osios paminėjimą Lietuvoje. Šiais metais Tarptautinės Tolerancijos dienos simbolis -  Tolerancijos Dėlionė! Pilietinės iniciatyvos  „Tolerancijos dėlionė“ tikslai: Išsiaiškinti, išanalizuoti žodžio Tolerancija reikšmę;aptarti su mokiniais – ar mes gyvename Tolerantiškoje visuomenėje, ar tolerancija vyrauja vienas kito atžvilgiu, kokius netolerancijos / tolerancijos pavyzdžius mokiniai žino, prisimena;rasti ir aptarti XX a. istorijos pavyzdžius, susijusius su netolerancija kitai tautai, religijai ar rasei.   Paanalizuoti, kokias žiaurias pasekmes gali sukelti netolerancija, priešiškumas kitam, kitokiam;aptarti XX a. Lietuvos istorijos faktus (nacių ir sovietų okupacijų laikotarpius) rasti tolerancijos / netolerancijos pavyzdžių mūsų Lietuvos istorijoje ar jos vertinime;    2020 metų Tolerancijos dienos idėja – Tolerancijos dėlionė.

    Lapkričio 11 d. net 46 Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokiniai pasitikrino savo LR Konstitucijos žinias. Šiais metais Konstitucijos egzaminas buvo organizuotas nuotoliniu būdu, atnaujintos užduotys, jos orientuotos į praktinį žinių taikymą.     9-10 kl. grupėje geriausiai sekėsi Ivetai Česnulevičiūtei, Deimantui Indriūnui, Karolinai Jociūtei, o 11-12 kl. grupėje – Emilijai Dumčiūtei.