Aušrinės Balčiūnaitės laiškas tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkursui – „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“ Lietuva, Šakiai2021-02-01Mieloji ateities AŠ,    noriu pradėti šį laišką sakydama, jog tikiuosi, kad karantinas pasibaigė ir tu dabar jautiesi gerai. Pasiilgau laiko, praleisto mokykloje, šokių pamokų ir vaidybos repeticijų, klasės ekskursijų, net saulėlydžių už miesto ar žvaigždžių stebėjimo su draugais. . . Pasiilgau juoko mokyklos koridoriuose, šiltos saulės spindulių, besižvalgančių pro klasės langą, net tų keturiasdešimt penkių minučių pamokos ilgiuosi. .

Gustės Rekešiūtės laiškas tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkursui – „Parašyk laišką artimajam ir papasakok savo patirtis COVID-19 pandemijos metu“2021 – 02 – 05SlavikaiMielas mano broli,    labai pasiilgau Tavęs, juk seniai matėmės. Kaip laikaisi? Kaip mokslai? Tikiuosi, kad Tau viskas gerai.     O štai man liūdna, vis dar negaliu atsigauti po mamos išvykimo į Vokietiją, ji ten turėjo padirbėti labai trumpai, o dabar nebegali sugrįžti pas mus, savo vaikus ir vyrą, o dar ir Tu negali parvažiuoti iš Vilniaus. Netgi aš ir Tu negalime pasimatyti, nors esame vienoje šalyje, netoli vienas nuo kito. Niekada nemaniau, kad kas nors galėtų taip staiga mus išskirti, net nesuspėjome Tau išvykstant rimtai atsisveikinti, jautėmės, tarsi tuoj vėl susitiksim, kad tai tik trumpas išsiskyrimas. Dabar aš negaliu sutramdyti ašarų, jaučiuosi prislėgta.

Gelg@udiškis, Lietuv@2029m. s@usio 23d. Sveik@s, Brol@u,pagali@u po tiek metų g@liu su T@vimi susisiekti, nors g@l ir negreit@i g@usi mano l@išką. Vos tik sužinoj@u @pie interneto ryšį, išk@rt skubu T@u p@r@šyti. K@ip T@u sek@si Mėnulyje? Kaip prisit@ikei? @r gyvenim@s ten  l@b@i skiri@si nuo gyvenimo Žemėje? Tikiuosi, jog T@u visk@s ger@i n@ujoje @plinkoje, netrūkst@ bendr@vimo, juk nors ir esi be šeimos, ten yr@ d@ug žmonių, išvykusių k@rtu. K@i tik išvykote su pirmąj@ ekspedicij@, p@s mus pr@sidėjo k@r@ntin@s.

ŠakiaiLietuva2021 m. sausio 25 d.  Brangioji Močiute,Jums jau geriau ir galime kalbėtis telefonu, tačiau po tiek laiko, kiek Jūsų nemačiau, net ir tai nepadeda. Be galo Jūsų pasiilgau, tad nusprendžiau parašyti laišką. Gana archajiškas būdas? Tiesa. Aš irgi taip maniau, bet dabar galvoju, kad tai savotiškai žavu ir praskaidrins Jūsų pilkas dienas ligoninėje.

Nuo pirmadienio (02-22 d. ) įsigalios gimnazijos direktorės įsakymas: Remiantis Gimnazijos tarybos, Gimnazijos VGK ir Klasių vadovų metodinės grupės nutarimais 1,Įpareigoju gimnazijos mokinius į nuotolines pamokas jungtis su vaizdo kameromis; 2,Įpareigoju mokytojus stebėti, kad mokiniai dirbtų pamokose įsijungę vaizdo kamerą.  Pasirašo gimnazijos direktorė J. Mozūraitienė  Prašome visų laikytis vieningų reikalavimų. Tikimės, kad taisyklių bei susitarimų laikymasis padės mums pasiekti geresnių ugdymosi rezultatų.  Primename, kad paskutinė vasario savaitė yra LYGINĖ.

    1918 m. vasario 16–ąją Lietuvos Taryba, pirmininkaujant J. Basanavičiui, paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Išsipildė tautos išsivadavimo sąjūdžio, aušrininkų, varpininkų ir knygnešių lūkesčiai.  Vasario 16–osios  Aktas žymėjo naują lietuvių tautos istorijos laikotarpį. Tai buvo tik valstybingumo atkūrimo pradžia.

Laisvė. . . Nerimas. . .

Stovi laisvėKol stoviu aš, tol stovi mano laisvė,Tokia tyra, taiki, neliečiama;Nors danguje krauju pasruvusi pašvaistėO priešais – aklina tamsa.  Ir štai jis prieš mane – kareivis –Toks jaunas, aukštas, įžūlus. Jo akyse tikra pagieža,Nors matosi – nenuovokus.  Griebiu už rankos draugą, sesę,Už nugaros girdžiu riksmus. Ilga naktis mums nusimato. .

Lietuva užŠuoliai per tvoras,Šuoliai po tankais,Ir burnoj kraujo skonis,Skonis Pabaltijo laisvės.  Išgrynino kontūrus šaliesŽvilgsniai mirtingi. Įteigė, kad švinas nepaliesIr istorijoj nebus šio vingio.  Tie, kurių nebėr, mus prilaiko,Kad minutei žodžių nebūtų,Suirutėj tyla vien tik vaikšto,Gijos laisvės, kurios jaučias nuo kūnų.  Sako dabar, kad nevertinam,Šio praeities žygio jau neminim. .

NEPAMIRŠKIME LAISVĖS     Lietuva ir mes, lietuviai, esame laisvi. Tai šalies patriotų ryžtu ir krauju pažymėta pergalė, kurią mes vis mažiau vertiname. Tačiau ar tikrai taip greitai užmiršome šios laisvės kainą?    Per trisdešimt metų laisvės Lietuva daug patyrė, bet kartu su naujovių džiaugsmu pamiršo sunkų kelią šios svajonės link. Žinau, kad dabar dauguma jaunuolių neišdrįstų paleisti savo mobiliųjų telefonų iš rankų ir nežengtų drąsaus žingsnio kovoje už savo valstybę. Šiais laikais patriotizmas nebėra taip vertinamas. Mes mažiau mylime savo tėvynę, manome, kad kitur yra geriau, bet ne čia, gimtinėjė.

Kodėl svarbu saugoti ir puoselėti laisvę, ginti savo valstybę?    Žiema. Sausis. Sekmadienis, kuris tapo kraupiausiu mūsų istorijoje. Po gatves važinėjantys tankai, gąsdinantys pranešimai per radiją ir televiziją. Žmonės renkasi iš įvairių Lietuvos kampelių ir važiuoja į Vilnių. Būriuojasi prie Televizijos bokšto tam, kad apgintų savo bei Lietuvos laisvę ir garbę.