Nuostabu palytėti istoriją, išgirstant žmonių pasakojimus. Ypač tuomet, kai jie nuoširdūs. Toks buvo ir mūsų mokykloje apsilankiusio Boaz iš Izraelio pasakojimas. Toks šiltas ir jaukus, nes iš arti pažinome jo šeimą; o tuo pačiu metu šaltas ir žiaurus, toks, kaip jo šeimos istorija. Būtent šie pasakojimai ir įsirėžia atmintyje, nes tokiomis akimirkomis suprantame, kad visa tai buvo tikra.
    Rugsėjo 15 dieną gimnazijos moksleiviais dalyvavo susitikime su lietuviškų šaknų Šakiuose ieškojusiu žydu Boaz Tsairi. Sausi faktai ir skaičiai šiandien virto gyva vienos žydaitės istorija. Tokia panašia į kitų išgyvenusiųjų, bet tokia išskirtine sūnui, pasakojančiam ją. Vienintelė likusi gyva iš gausios šeimos ši mergaitė sugebėjo pabėgti iš Kauno geto, keletą metų slapstytis miškuose su partizanais (kur sutiko savo gyvenimo meilę) ir pagaliau sėkmingai pasiekti Izraelį. Kai sūnaus balsas užlūžta vos pradėjus pasakoti mamos gyvenimo istoriją, bet jis džiaugiasi turėdamas vokiečių draugų, suprantame, kad tik stiprus žmogus gali suvokti žiaurią tautos istoriją ir nejausti pykčio agresoriams. Prisiminti, bet nelaikyti pykčio – pagrindinė žinutė, kurią jaunimui šiandien norėjo perduoti Boaz.
    Gimnazistų susidomėjimas, klausimai ir plojimai svečiui mums yra kaip patvirtinimas, kad atsitiktinis susitikimas su Boaz Batiškių kapinaitėse vis dėlto įvyko neatsitiktinai - jis išaugo į prasmingą renginį mūsų gimnazijoje.
    Pirmasis šių mokslo metų MEPA projekto renginys buvo apie tikras žmogiškas vertybes, remiantis gyva istorija. Tai pati tikriausia tolerancijos ir pagarbos pamoka ne tik MEPA projekto dalyviams, bet ir kitiems mūsų bendruomenės nariams.