Laisvė - didžiausia kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos vertybė ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Netekti jos – netekti galimybės augti ir tobulėti. Tikriausiai nėra pasaulyje tokios tautos, kuri kovoje už savo laisvę būtų patyrusi tiek kančių, priespaudos, neteisybės, kiek patyrėme mes, kai 1991 metais sausio 13-osios naktį atkakliai gynėme  televizijos bokštą. Sausio 13-osios įvykiai parodė žmonių vienybę nelygioje kovoje prieš sovietų okupantus. Jų pasiaukojimas suteikė vilties gyventi laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje.
 
Tą naktį, sovietų kariniai daliniai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Lietuviai, sužinoję, kas vyksta, niekieno neliepiami atskubėjo į Nepriklausomybės aikštę, kur pradėjo priešintis sovietų kariams. Beginkliai žmonės su rožiniu rankose gynė savo tėvynę. Tik malda ir tikėjimu jiems tai pavyko. Tačiau buvo aukų. Keturiolika paaukojusių gyvybę... Visi jie žuvo dėl Lietuvos, dėl Tėvynės. Jie savo gyvybes paaukojo dėl kitų, tačiau taip pat ir dėl savų tikslų, kai Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Sunkiame kelyje į Nepriklausomybės atkūrimą, Lietuvos žmonės pasiaukojo ir parodė drąsą, suteikė viltį.
 
Apie žmonių drąsą tomis dienomis galėjai išgirsti iš pačių dalyvių, sužinoti iš spaudos. Tačiau ir iki šių dienų yra likę nemažai žmonių, kuriem sausio 13-osios įvykiai giliai įsirėžė į atmintį. Jie iki šiol su kraupu prisimena tą kruvinąją naktį, kai žmonės įkvėpti sąjūdžio ir laisvės troškimo gyvu žiedu stojo prieš sovietų tankus ir gynė svarbiausius Lietuvos pastatus: Spaudos rūmus, televizijos bokštą, Lietuvos Parlamentą.
 
,,LRT darbuotojai pranešinėjo apie vis didėjantį pavojų. Vėliau buvo pranešta, kad miesto link važiuoja tankai. Netrukus visai arti pasigirdo šūviai. Tačiau žmonės ir toliau skandavo ,,Lai-svė", ,,Lie-tu-va". Jautėsi didžiulis laisvės troškimas. Tačiau kalbant apie sovietų sąjungos veiksmus, jų pateisinti negaliu. Jie naudojo jėgą prieš beginklius, taikius žmones,  elgėsi kaip okupantai. Jų veiksmai pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeistų, 14 žuvusių. Jų tikslas buvo bet kokia kaina išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę bei ginti tai, kas svarbiausia."                                                                                                                       
 
,,Buvo baisu, nes Lietuvos likimas buvo visiškai neaiškus. Sausio 13-osios naktį  prie televizijos bokšto buvo susirinkę kaip niekad daug žmonių. Visus gąsdino šūviai. Pro šalį važiuojantys tankai. Tolumoje girdėjosi okupantų keiksmai. Jie be jokio gailesčio automatų buožėmis daužė beginkliams žmonėms per galvas ar kojas neleisdami prisiartinti. AT ir jos pirmininko vardu piliečiai buvo raginami ginti Vyriausybės įstaigas. Lietuvos politikai ėmėsi visų veiksmų , kad būtų užtikrintas Lietuvos žmonių saugumas ir apginta Lietuvos nepriklausomybė. Džiaugiuosi, kad mums pavyko. Džiaugiuosi, kad žmonės neliko abejingi ir stojo ginti Lietuvos laisvės. "
 
,,Sausio mėnesį sovietų armija pradėjo ruoštis ginkluotam puolimui. Jų tikslas buvo užimti Lietuvos televizijos ir radijo pastatus, spaudos rūmus, Lietuvos parlamentą. Lietuvos žmonės negalėjo atsilaikyti prieš sovietų tankus. Sausio 13-osios naktį, 2-ą valandą nakties kariuomenė užėmė  radijo ir televizijos pastatus. Žmonės traukėsi ramiai, be panikos. Tačiau nebuvo apsieita be aukų. Gindami Lietuvos nepriklausomybę žuvo 14 žmonių, daug buvo sužeistų. Štai tokia pasirodė tikroji laisvės kaina. "
 
Sausio 13 – oji Lietuvai visada išliks lemtinga naktimi, kai susijungė tauta ir žmogus, tragedija ir didvyriškumas, pasaulį nustebinęs pasiaukojimas ir drąsa. Savo žodį tada tarė tiek laisvės gynėjai, gyvu žiedu apsupę svarbiausius objektus, tiek ir žmonės, dirbusieji tiesioginį darbą televizijoje, Seimo rūmuose. Šie įvykiai giliai įsirėžė į žmonių atmintis, palikdami skausmingų prisiminimų. Mes turime būti dėkingi žmonėms, stojusiems ginti nepriklausomybės. Sausio 13 dienos įvykiai, kiekvienam mūsų turi būti paskatinimas, stengtis tiek dėl savęs, tiek dėl kitų. Šitaip elgdamiesi širdyje jausime šilumą bei gėrį.
 
 
 
Tomas Sakalauskas,  3d klasės mokinys.
Gimnazisto mokytoja - J. Vizgirdienė