Šalyje paskelbus karantiną, daugelis žmonių lieka namuose. Tai labai svarbu siekiant apsaugoti savo, artimųjų ir visuomenės sveikatą. Tačiau šiuo laikotarpiu ne mažiau svarbu kuo geresnė psichologinė savijauta. Ekstremaliose situacijose būtinas visuomenės solidarumas, sutelktumas ir atsakomybė už save bei kitus visuomenės narius. Tai ypač svarbu siekiant sumažinti grėsmę ir užkirsti kelią COVID-19 viruso plitimui. 
    Ekstremalios situacijos neišvengiamai kelia stresą, įtampą, baimę. Vienas žmogus baimės akivaizdoje reaguoja vienaip, o minia kitaip. Minia pradeda eiti pasroviui ir tada labai sunku sustoti ir pasižiūrėti į situaciją racionaliai
     Stresas neigiamai veikia mūsų imuninę sistemą ir atsparumą ligoms. Taigi, jei stresas sunaikins mūsų imuninę sistemą, mes tapsime viruso pažeidžiami. Todėl kartu su fizinėmis savisaugos priemonėmis bei rekomendacijomis taip pat svarbu palaikyti gerą psichologinę savijautą ir sveikatą. Kaip tai padaryti? Nusiraminame tuomet, kai turime informaciją apie mus neraminančią situaciją. Svarbūs yra du dalykai: žinios turi būti iš patikimų šaltinių, informaciją turime dozuoti. Jei visą dieną būsime koronos situacijoje, apims didelė baimė. Turėtume nusistatyti pvz., du kartus per dieną sekti situaciją. Kai  įsijungia baimės sistema, mūsų smegenų dalis, kuri atsakinga už racionalų protą, išsijungia.  Svarbu, kad mūsų rutina nenukryptų nuo  įprasto kasdienio gyvenimo režimo (kelkitės ir eikite miegoti įprastu metu, sveikai maitinkitės, mankštinkitės, palaikykite švarą, vėdinkite patalpas, rūpinkitės buitimi). Pomėgiai ir kita maloni veikla sumažina nerimą (klausykitės muzikos, skaitykite, rūpinkitės augalų priežiūra, mokykitės, pieškite, kurkite).  Žmogus - sociali būtybė. Šiuo laikotarpiu labai svarbu skirti laiko bendravimui su artimaisiais ir kitais jums svarbiais žmonėmis (išmaniųjų technologijų pagalba tikrai tą galime sau leisti), pasikalbėti apie savo nerimą ir baimes. Jei užplūsta stiprus nerimas, rekomenduojama padėti sau atliekant relaksacinius pratimus. Patogiai atsisėskite arba atsigulkite. Lėtai, ramiai ir giliai įkvėpkite ir taip pat iškvėpkite. Pajuskite, kaip įkvepiant jūsų pilvas išsipučia, o iškvepiant subliūkšta. Mėgaukitės ramiu kvėpavimu, stebėdami, kaip kūnas palaipsniui atsipalaiduoja ir rimsta. Pratimą tęskite 5–10 min. Užplūdus stiprioms emocijoms, galima panaudoti vaizduotę. Įsivaizduokite, kad esate jums pažįstamoje, malonius prisiminimus keliančioje situacijoje ar vietoje. Stenkitės vėl savo  vaizduotėje pajusti kvapus, vaizdus, prisilietimus. Neturime pamiršti fizinės veiklos. Paprastas, saugus pasivaikščiojimas gryname ore jus tikrai nuramins. Bet svarbiausia, kad šių rekomendacijų už mus taip pat niekas nepadarys.   
    Nepamirškite, jeigu su stipriu stresu ir nerimu nebepavyksta susitvarkyti patiems, visada galima susisiekti ir pasitarti su psichologu. Karantino laikotarpiu „Žiburio“ gimnazijos psichologė konsultuoja telefonu 8 615 45012, Skype programa.