Šeštoji diena, 2018-12-19.
    Šiandiena buvo kupina istorijos. Vežėmės savo draugus prancūzus į Vilnių, mūsų tėvynės širdį, kur šiek tiek susipažinome su Lietuvos istorija bei galėjome iš arčiau apžiūrėti baltais sniego patalais apklotą sostinę.
    Pirmiausiai apsilankėme Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Šis muziejus įsikūręs pačiame Vilniaus centre, jis įrengtas tame pačiame pastate, kur nuo 1940 m. iki 1991 m. sovietinės represinės institucijos kūrė Lietuvos gyventojų trėmimų, suėmimų, kitaminčių persekiojimo ir tautos siekio atkurti nepriklausomybę gniuždymo planus. Buvusio KGB vidaus kalėjimo bei kankinimų kameros, tardymo izoliatoriai, sužalotų ir išniekintų žmonių nuotraukos - visą to meto slogią atmosferą pajutome tikrai labai stipriai. Tai, ką išvydome, visus sukrėtė ir privertė susimąstyti.  
    Vėliau mūsų kelionė tęsėsi Tuskulėnų rimties parke. Memorialinio komplekso koplyčioje-kolumbariume susipažinome su unikalia Inos Skardžiūtės-Kozel instaliacija „Karo nuotaka – našlė“, kuri skirta visų karų aukoms atminti. Figūra padaryta iš audeklo, ant kurio atspausdintos nužudytų vyrų nuotraukos, padarytos po egzekucijų. Dauguma nuotraukų - iš Vilniuje buvusio KGB bylų. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Baltajame dvarelyje apžiūrėjome muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, kuri atskleidžia sovietinio totalitarinio režimo sukurtą mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo mechanizmą.
     Po apsilankymo Vilniaus Katedroje šį istorijos maratoną užbaigėme Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Mūsų draugams labai patiko ekskursija po istorinę šalies praeitį, sudomino archeologiniai radiniai, kiti senoviniai eksponatai bei ištaigingi interjerai ir visus sužavėjo žvilgsnis į senovinį Vilnių pro 3D virtualios realybės akinius. Mes net radome panašumų tarp įvykių mūsų šalių istorijoje, pradėjome vienas kitą dar geriau suprasti.
    Savo viešnagę sostinėje užbaigėme pasivaikščiojimu po žiemišką senamiestį. Visur buvome apgaubti žavingo ir žiemiško Vilniaus, šaltuku vis pagyvinančio mūsų žingsnius. Karštos arbatos puodelis jaukioje kavinukėje, suvenyrai su Lietuvos simbolika prisiminimui,  kalėdinės mugės šurmulys ir Katedros aikštėje švytinti pagrindinė šalies eglė...
    Tai buvo dar viena puiki išvyka, per kurią mes dar labiau susidraugavome. Iš Vilniaus grįžome laimingi ir su džiaugsmu patraukėme į „Kuchmistrus“, kur visų laukė šventinė vakarienė. Paskutinis vakaras visiems drauge. Ši akimirka atėjo taip greitai ir vos beįstengėme nuslėpti liūdesį dėl artėjančio atsisveikinimo. Tačiau nusprendėme, jog šiandiena yra bučinių ir laimės diena, kurią turime švęsti ir džiaugtis, kad kartu praleista savaitė buvo pilna neišdildomų įspūdžių. Tad šiandien - šventė, o ašaras pataupysime rytojui...

 Pasirašo besišypsantys Šakių „Žiburio“ dramos studijos dramistai