Šiandien su didžiuliu nekantrumu ir jauduliu krūtinėse pagaliau pradėjome daug nuotykių ir naujų patirčių mums žadančią savaitę su svečiais iš Prancūzijos Chinon miestelio. Ilgai ruošėmės šiam susitikimui ir su dideliu džiaugsmu laukėme atvykstant naujųjų draugų, o kuomet pagaliau juos pasitikome su daina ir balionais, džiaugsmas nebetilpo širdyje. Ir štai šiandien turėjome pirmąją galimybę artimiau susipažinti, atrasti panašumų, padiskutuoti apie skirtumus ir tiesiog pasimėgauti tuo, jog esame jauni ir laisvi! Iš pat ryto išvykome į Klaipėdą ir visą kelionę mus lydėjo žavingos, kalėdinę nuotaiką sukūrusios snaigės, kurios visus apdovanojo lediniais bučinukais.
    Klaipėdoje keliavome į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetą, kur mūsų laukė puikiai nusiteikusios ir teatrine energija trykštančios keturios paskutinio aktorinio kurso studentės. Jos buvo mums paruošusios daugybę įvairiausių užsiėmimų, atskleidusių ne vieną aktoriaus studijų ypatybę, leidusių mums išreikšti save ir kurti ryšį su kitais.
    Ritmikos užsiėmimuose drebėjo sienos ir stalai nuo mūsų bandymų pajausti taktą bei trypti ir ploti taip, tarsi iš tikrųjų būtume vienas darnus, gyvybe pulsuojantis ritmas. Ritmas - tai kaip kalba. Juo galime išreikšti emocijas, kurių esame pilni. O žavingiausia, jog tas pats ritmas gali tapti ir konflikto išraiška, ir nekalto flirto šnabždesiu.
    Smagiai pasilinksminome ir scenos kalbos pamokose, kur išmokome sujungti savo kūną ir balsą, o taip pat darėme tokių pratimų, kurie galutinai pralaužė paskutinius ledus tarp mūsų ir svečių iš Prancūzijos. Aidėjo skardus juokas, jaunų žmonių tauškėjimas ir visur sklandė tiesiog didelis noras bendrauti. Už tai dėkojame mus šiltai sutikusiam Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetui ir jo studentėms.
    Vėliau patraukėme pietauti ir pasistiprinę, su nesibaigiančiomis dainomis ir gera nuotaika, prancūzams aprodėme savo gražųjį uostamiestį, pasivaikščiojome šviesomis apsnigtose alėjose, aplankėme prieplauką ir pažvelgėme į spindinčią Klaipėdą pro dvidešimto aukšto langus. Ir visą šią gražią ir nuotaikingą mūsų kelionę vainikavo apsilankymas Klaipėdos dramos teatre, kur žiūrėjome Jono Vaitkaus dviejų dalių tragikomediją „Mergaitė, kurios bijojo Dievas". Ir nors mūsų draugai toli gražu ne viską suprato, tačiau liko patenkinti scenoje matyta dinamika, aktorių vaidyba ir tokia istorija, kurią išvydo.
    Na, o dabar jau riedame namo, visi maloniai pavargę, patenkinti, traškindami skaniausius užkandžius, klausydami muzikos, o svarbiausia - nepalyginamai artimesni. Mes tokie laimingi, kad galime būti visi kartu ir vieni kitus pažinti.
    O rytoj laukia dar viena naujų įspūdžių atnešianti diena, apie kurią taip pat būtinai parašysime ir pasidalinsime savo įspūdžiais!

Su džiaugsmu pasirašo Šakių „Žiburio“ dramos studijos dramistai